Kai pirmą kartą atsiverti kriptovaliutos grafiką, atrodo, kad žiūri į kažkokį kalnų masyvą, kurio niekas nesupranta. Ten visur linijos, žvakutės, skaičiai, procentai, kažkokios keistos uodegos… ir viskas mirga. Bet po kurio laiko pradedi matyti, kad tai ne šiaip brėžinys. Tai žmonių emocijos, suspaustos į vieną liniją. Kur grafikas pakyla – visi džiaugiasi. Kur krenta – visi panikuoja. Ir viskas kartojasi. Grafikas tai rinka, tik be triukšmo. Jis pasako, ką žmonės darė, ką jautė, kiek bijojo ar tikėjo. Ir nors iš jo neatspėsi ateities, bet išmoksi suprasti dabartį. Suprasi kas vyksta dabar, o tai kripto pasaulyje, yra viskas.
Kai pradedi žiūrėti į žvakes, pirmiausia reikia suprasti, kad kiekviena jų tarsi dienos, valandos ar minutės dienoraštis. Ji pasako, kur kaina pradėjo, kur baigė, kiek kartų šoktelėjo į viršų, kiek kartų buvo nuleista žemyn. Žalia žvakė reiškia, kad tą dieną pirkėjai laimėjo. Raudona, kad pardavėjai paėmė viršų. Ir kai pamatai, kad kelias dienas iš eilės žvakės žalios, vadinasi rinkoj vėl atsirado vilties. Kai raudonos – vėl atėjo baimė. Visa tai, ką matai tai ne kažkoks algoritmas. Tai žmonių elgesys. Kai kaina kyla, visi bando spėti į traukinį, bijo praleisti progą. Kai krenta – visi staiga nori bėgti lauk, išsigandę, kad praras pinigus. Ir taip, diena po dienos, emocijos brėžia tą patį bangavimą, tik vis kitoje vietoje. Yra dar toks dalykas kaip tendencija. Kartais kaina tiesiog kyla. Kartais krenta. O kartais stovi vietoj ir visiems atrodo, kad nieko nevyksta. Bet tai, ką dažnai pamirštame – net kai rinka stovi, ji vis tiek juda. Keičiasi nuotaikos, kaupiasi energija, formuojasi naujas judėjimas. Vieną dieną viskas vėl sprogs. Ir jei žiūri atidžiai, dažnai gali pajusti, kada ta akimirka artėja.
Palaikymo ir pasipriešinimo lygiai, tai paprastai kalbant grindys ir lubos. Kai kaina kelis kartus atsimuša nuo tos pačios vietos ir kyla, vadinasi, ten stiprios grindys. Ten daug žmonių pasiruošę pirkti. Kai neįveikia viršutinio lygio, ten lubos, kur visi fiksuoja pelnus. Ir kai kaina pagaliau pramuša tas lubas, prasideda tikras judesys, lyg kažkas būtų atidaręs duris į naują aukštą. Dar yra apimtys. Jas daugelis ignoruoja, nors jos yra labai svarbios. Kaina gali judėti aukštyn ar žemyn, bet jei apimtys mažos, vadinasi niekas tame rimtai nedalyvauja. Kai apimtys šauna į viršų, o kaina kyla, tai reiškia, kad žmonės tiki tuo kas vyksta. Kai apimtys didelės per kritimą, kažkas rimtas fiksuoja savo pelnus. Ir kai supranti apimtis, tu tarsi pradedi matyti po paviršiumi, kas iš tiesų vyksta.
Grafikas iš esmės yra prekeivių emocijų žemėlapis. Kiekvienas šuolis aukštyn, tai godumas. Kiekvienas kritimas, tai baimė. Ir abu šie kraštutinumai pavojingi. Godumas verčia pirkti viršūnėje, baimė – parduoti dugne. Todėl pažinti grafiką reiškia išmokti skaityti ne tik žvakes, bet ir save. Kada tu bijai, kada tu per daug pasitiki, kada reikia sustoti. Yra ir visokie indikatoriai, bet iš tiesų pradžioje jų net nereikia. Užtenka žiūrėti ir stebėti grafiką. Po truputį pradedi matyti dėsningumus. Pastebi, kad po kelių žalių dienų dažnai ateina raudona. Kad po ilgo ramumo dažnai sprogsta judesys. Kad kai visi sako bus dar geriau, dažnai tai jau būna viršūnė. Ir kai atrodo, kad viskas žlugo, dažnai prasideda naujas augimo ciklas.
Asmeniškai man, kai pirmą kartą bandžiau suprasti grafiką, atrodė, kad reikia mokėti visus terminus, žinoti visas strategijas. Bet su laiku supratau, kad užtenka suprasti rinkos jausmą. Stebėti, kaip kaina reaguoja į naujienas, kaip keičiasi pirkėjų ir pardavėjų jėgos. Kai pamatai, kad kaina krenta ir apimtys mažėja – vadinasi, išsikvėpimas. Kai kyla su stipriu pirkimu – rinka vėl bunda. Ir svarbiausia neskubėti. Kai tik pradedi, norisi iškart nuspėti viską. Bet grafikai moko kantrybės. Jie moko laukti, stebėti, o ne šokinėti į kiekvieną judesį. Geriausi sprendimai dažnai gimsta ne iš skubėjimo, o iš tylos, kai tiesiog stebi ir lauki savo auksinio momento. Grafikas niekada nemeluoja. Jis tiesiog rodo, kas yra. Tik reikia išmokti klausytis. Kai pradedi skaityti jį kaip istoriją, matai, kad visa rinka kvėpuoja su viltimi, su baime, su pauzėmis, su staigiais šuoliais. Ir tada tu tampi jos dalimi. Galų gale, grafikas nėra stebuklingas raktas, kuris pasakys, kur kaina bus rytoj. Bet jis tavo kompasas. Jis parodo kryptį, parodo, kur esi. Ir kai išmoksti juo pasitikėti, investavimas tampa ne loterija, o kelionė, kurioje tu vis labiau supranti, kaip viskas juda. Ir su laiku viskas pasidaro paprasta, pasižiūri į žvakę, į apimtis, į bendrą vaizdą ir jau jauti kuriame etape rinka, ką ji sako. Ir tada, kai visi panikuoja, tu išlieki ramus. Nes tu matai.
0 Komentarai