Kartais atrodo, kad Bitcoin gyvena savo pasaulyje. Vos tik visi sutaria, kad čia jau viršūnė, jis paima ir padaro dar vieną šuolį. Vos tik visi nusprendžia, kad krenta, jau viskas, jis prisikelia taip greitai, lyg būtų tyčia miegojęs ir laukęs šanso visus nustebinti. Todėl klausimas, ar Bitcoin gali pasiekti 200 000 EUR, skamba ne kaip fantastika, o kaip natūralus etapas. Skamba taip, lyg tiesiog klaustum: kada?, o ne ar apskritai?.
Jei žiūrime į BTC istoriją, jis visada padaro daugiau, nei iš jo tikimasi. Kai jis pasiekė 1000, žmonės sakė, kad čia jau riba. Kai pasiekė 20 000, sakė, kad čia jau burbulas. Kai pasiekė 60 000, jau visi suprato, kad šita moneta žaidžia visiškai kitame lygyje. Taip veikia Bitcoin, jis įrodo, kad rinka yra ne prognozių, o logikos ir paklausos žaidimas. O logika šiuo metu labai paprasta. BTC vis mažiau ir mažiau rinkoje. Halvingas dar kartą nukirto naujų monetų skaičių per pusę, o paklausa tik didėja. Čia kaip su vandeniu dykumoje, kai žmonės nori daugiau, o pasiūla mažėja, kaina neturi kito kelio. Ir tai ne emocijos, ne gandai, o tiesiog mechanika. Be to, žaidime atsirado žaidėjai, kurie anksčiau neįžengdavo į kripto net su mikroskopu – bankai, fondai, institucijos. ETF’ų pirkimai tapo tokie dideli, kad kartais jie rinkoje nuperka per dieną daugiau Bitcoin, nei iškasa visi pasaulio kalnakasiai. Ir tai yra beprotiška. Tai reiškia, kad Bitcoin pirmą kartą istorijoje tapo priimtinu plačiajam finansų pasauliui. Jis nebėra tik žaislas entuziastams, tai turtas, kurį daug kas nori turėti šalia aukso.
Bet prie to paties yra ir kita pusė: emocijos. Kripto visada buvo emocijų rinka, o Bitcoin yra tos psichologijos karalius. Kai jis pradeda kilti, žmonės nori jį nusipirkti dėl FOMO. Kai jis krenta, visi laukia dugno, kuris niekada nėra aiškus. O 200 000 EUR yra toks psichologinis slenkstis, kuris atrodytų neįtikėtinas, bet kartu logiškas šio ciklo finalas. Ne todėl, kad tai gražus skaičius, o todėl, kad instituciniai pirkėjai jau dabar kuria nuolatinę, stabilią paklausą. Jie nebeperka vien tam, kad parduotų rytoj. Jie perka tam, kad laikytų. Visas šis judesys atsispindi rinkos dinamikoje. Bitcoin tampa skaitmeniniu auksu ne todėl, kad kažkas taip nusprendė, o todėl, kad pasaulis ieško vietos, kur saugoti vertę. Tradicinės rinkos šiandien yra pilnos geopolitinės rizikos, valiutų nuvertėjimo ir skolų krizės. O BTC siūlo kažką, ko neturi kiti, ribotą pasiūlą ir skaidrumą. Tai dvi savybės, dėl kurių investuotojai naktimis miega ramiau.
Jei žiūrėtume į istorinius ciklus, 200 000 EUR yra visiškai įmanomas tikslas. Ne garantuotas, bet logiškai pasiekiamas. Rinka jau matė, kaip Bitcoin per vieną ciklą išauga 5–15 kartų. Turint omenyje dabartinius 70–100 tūkst. EUR diapazonus, toks šuolis atrodytų tiesiog dar vienas ciklo etapas. Aišku, tam turi sutapti keli veiksniai: FED politika, rizikos apetitas, institucijų įsitraukimas, geopolitinė įtampa ir technologinės naujienos. Bet viskas juda būtent ta kryptimi. 200 000 EUR yra daugiau nei skaičius. Tai būtų ženklas, kad Bitcoin įsitvirtino kaip nepriklausoma, globali vertės saugykla. Tai būtų paauglystės pabaiga ir suaugusio turto fazės pradžia. Mes artėjame prie to visai natūraliai, be isterijos, be nesąmonių, be tokių parabolinių šuolių, kokie buvo 2017 ar 2021. Šitas ciklas daug brandesnis, daug labiau institucinės rinkos formuojamas.
Ar tai įvyks? Gali. Ar tikrai? Garantijų nėra. Ar verta ruoštis? Taip, jei žiūri į Bitcoin kaip į ilgalaikį turtą, o ne loteriją. BTC visada nustebina tuo, kad ateina per tyliai. Vieną rytą atsikeli, įsijungi grafiką ir matai, kad jis jau nebe ten, kur vakar. Ir tu supranti, kad rinka niekada nelaukia pasiruošusių. Ji tiesiog juda. Ar 200 000 EUR bus šito ciklo viršūnė? Gal. Ar tai pasaulio pabaiga? Tikrai ne. Tai tik dar vienas žingsnis į tą vietą, kur Bitcoin iš tikrųjų visada ir judėjo.
0 Komentarai