Kai tik atsirado Bitcoin, daug kas žiūrėjo į jį kaip į įdomų eksperimentą. Kažkokia skaitmeninė moneta, kažkokia nauja idėja, kažkoks decentralizuotas pinigas, kurį gali parsisiųsti be bankų. Žmonės juokėsi, vadino žaislu, sakė, kad tai laikina mada. Bet laikui bėgant ši moneta pradėjo įgauti visai kitą statusą – tokį, lyg jinai būtų naujo tipo auksas. Tik ne fizinis, o skaitmeninis. Ir šiandien klausimas ar Bitcoin yra skaitmeninis auksas? skamba daug rimčiau nei bet kada anksčiau.
Nes pažiūrėkime į esmę. Auksas nuo senų laikų buvo saugios vertės simbolis. Kai pasaulis griūva, kai infliacija kyla, kai valiutos silpsta, žmonės bėga į auksą. Todėl jis visada turėjo tokią reputaciją, priešnuodį chaosui. O Bitcoin pradeda žaisti lygiai tą pačią rolę, tik visiškai kitais principais. Jis neturi fizinio pavidalo, jo negali laikyti rankoje, jo nenusipirksi turguje kaip grandinėlės. Bet jis turi savybę, kurios net auksas nepasiūlo – fiksuotą pasiūlą. Jeigu aukso gali iškasti daugiau, rasti naujus telkinius, naudoti naujas technologijas, tai Bitcoin turi ribą – 21 milijoną. Taškas. Ir tai yra didžiausia jo stiprybė. Jokie politikai, bankai ar institucijos šito pakeisti negali. Šita paprasta taisyklė Bitcoin paverčia defliacine valiuta, kurios pasiūla mažėja su laiku. Ir štai čia jis pradeda labai panašėti į auksą, tik protingesnį. Dabar pažiūrėkime į realybę. Kodėl Bitcoin per paskutinius metus pritraukė milžiniškus institucinės rinkos pinigus? Todėl, kad į jį pradėta žiūrėti ne kaip į valiutą kasdieniams atsiskaitymams, o kaip į vertės saugyklą. Tokį turtą, kurį tiesiog laikai. Kaip auksą. Todėl atsirado ETF’ai, todėl bankai ir fondai pradėjo rinkti Bitcoin kaip ilgalaikį rezervą. Nes jiems tai saugiklis. Ne nuo technologijų krizės, o nuo finansų sistemos nepastovumo. Ir čia įdomus momentas: Bitcoin neturi fizinės formos, bet būtent dėl to jis turi pranašumų, kurių auksas negali pasiūlyti. Tu gali jį persiųsti per 5 minutes į kitą pasaulio kraštą. Tu gali jį laikyti savo piniginėje, kur nėra jokio tarpininko. Tu gali jį pasiimti su savimi bet kur, be lagaminų, be seifų, be muitinių. Ir net jeigu pasaulis kažkada pradėtų griūti, tu Bitcoin gali perkelti ten, kur reikia. Nereikia jį fiziškai tampyti. Tai daro jį labai patraukliu šiuolaikiniam investuotojui.
Bet yra ir kita pusė. Bitcoin dar nėra toks stabilus kaip auksas. Jo kaina šokinėja nuo euforijos iki panikos, jis reaguoja į rinkos emocijas, politiką, reguliavimus. Todėl kai kas sako, kad tikrasis auksas niekada nesugebės būti pakeistas kažkuo, kas turi tokią didelę volatiliją. Ir jų žodžiai turi šiek tiek tiesos. Nes auksas senas, patikrintas, saugus. Bitcoin naujas, dinamiškas, agresyviai augantis. Tai du skirtingi pasauliai, bet jie vis labiau artėja vienas prie kito. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Bitcoin volatilija mažėja. Kai rinkoje yra milijonai vartotojų, institucijos, ETF’ai, didžiuliai kapitalai, rinka tampa brandesnė. Ir Bitcoin pradeda elgtis ne kaip loterija, o kaip lėčiau judanti, bet patikima turto klasė. Ir būtent tokie pokyčiai leidžia jį vadinti skaitmeniniu auksu be ironijos. Nes reikia suprasti, kad Bitcoinui nereikia būti tobulu, kad užimtų šią poziciją. Jam reikia tik vieno dalyko – būti patikimu vertės saugojimo įrankiu, kurio pasiūlos negalima nei padidinti, nei suklastoti, nei manipuliuoti. Ir kai pažiūri į šiuolaikinį pasaulį, kur centriniai bankai nuolat spausdina pinigus, kur infliacija minta mūsų santaupomis, Bitcoin atrodo kaip natūrali alternatyva. Ne kažkoks utopinis projektas, o logiška skaitmeninio amžiaus versija to, ką žmonės darė tūkstančius metų su auksu – ieškojo saugios vietos, kur laikyti savo vertę.
Ar Bitcoin gali visiškai pakeisti auksą? Greičiausiai ne. Auksas turi istoriją, kurią Bitcoin dar tik rašo. Bet ar Bitcoin gali būti lygiavertė arba net patogesnė alternatyva? Taip, jau dabar. Ir tai jau vyksta. Ir kiekvienais metais tai tik stiprėja. Ar Bitcoin yra skaitmeninis auksas? Galima atsakyti paprastai: jeigu auksas būtų sukurtas šiandien, jis būtų Bitcoin.
0 Komentarai